praturtėti

praturtėti
praturtė́ti, -ė́ja (pràturti), -ė́jo intr. Š, KŽ, Plšk, Grz; S.Dauk, M, L280, L, ŠT30, Rtr pasidaryti turtingam: Jis daugiau praturtė́jo negu kiti NdŽ. Uoliai dirbdamas jis gerokai praturtė́jo DŽ1. Kad kiti nežinia nė iš ko tep greit pràturti Gs. Kalbėdavo, kad pinigai dega, ale niekas nepraturtė́jo iš to Kvr. Tūliems pirm viso yra svarbu praturtėti arba žmones valdyti Vd. Mes dar nepraturtėjome, kad tolimų šalių saldų vyną gertume V.Krėv. Tėvai stebėjos, iš kur taip greit galėjo praturtėt jų nenusisekėlis Alfonsiukas A.Vien. Tas jo kaimynas turtingasis klausiąs susitikęs [beturtį]: – Iš kur tu dabar teip praturtėjai? LMD(Žg). In porą metų tep praturtėjo, kad kaimynam labai pavydu buvo LTR(Ldvn). | prk.: Vaikų praturtėjo (susilaukė daug vaikų) Pš. ^ Gerdamas nepraturtėsi ir rytdienai skatiko nesudėsi KrvP(Al). Akmuo, vis ritamas, neapželia, žmogus, bėdų blaškomas, nepraturtėja KrvP(Mrj). Duosi – nenubiednėsi, vogsi – nepraturtėsi Tr. Kol vienas praturtės, dešimts nubiednės LTsV171(Jnš). | refl.: Jau ir mes prasiturtė́jom Rmš. Žmonės greit prasiturtė́ja Rmš. ║ DŽ1 prk. įgyti dvasinių ir kultūrinių vertybių: Per kiekvieną kelionę žmogus praturtėji kuo nors nauju ir nepakartojamu A.Vencl. Išsiskyrėm draugiškai, šeimininkas – nuvargęs, o mes – dvasiškai praturtėję sp. \ turtėti; įturtėti; paturtėti; praturtėti; suturtėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • praturtėti — vksm. Susiràsk gẽrą dárbą ir praturtėsi …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • paturtėti — intr. NdŽ; LL148,300 kiek praturtėti. ║ prk. įgyti kiek dvasinių ar kultūrinių vertybių: Nėra svarbu vien viduje paturtėti Vd. Knygą perskaitęs jaučiaus paturtėjęs I.Šein. turtėti; įturtėti; paturtėti; praturtėti; suturtėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suturtėti — intr. NdŽ, Skr labai praturtėti. turtėti; įturtėti; paturtėti; praturtėti; suturtėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įturtėti — intr. pasidaryti turtingam, praturtėti: [Vaikai] tad teskiedės nu tėvo numų, kad buvo labai įturtėjusys S.Dauk. Kitas niekas nekaitėjo, tiktai įturtėti grobiu S.Dauk. Net per daug įturtėjo Rmš. turtėti; įturtėti; paturtėti; praturtėti; suturtėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsipeninguoti — ×apsipeninguoti; B, R62 įsigyti pinigų, praturtėti. peninguotis; apsipeninguoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsiskarbinti — ×apsiskarbinti [K]; N pasidaryti turtingam, praturtėti. skarbinti; apsiskarbinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apstagaruoti — intr. 1. apaugti stagarais, padaigomis: Žvirblio vaikai vos apstagaravo LMD(Sln). | refl.: Žąsineliai jau apsistagarãvę Vkš. | prk.: Toks neapsistagarãvęs (jaunas, nesubrendęs) – ko skuba žanyties Rdn. 2. apaugti gyvaplaukiais: Berniokas, matyt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apželti — apželti, àpželia, apžėlė 1. intr. SD112, SD201, R, R70,374, MŽ, MŽ93,502, MŽ213, Sut, I, M, LL110, L, ŠT353, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, OGLII331 pasidaryti apdengtam kuo augančiu, žaliuojančiu: Pieva gerai apžėlusi K. Pievos su krūmais yra apžėlusios N.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apžiebti — apžiẽbti, ia, àpžiebė tr. Š; R68, MŽ, MŽ90, N 1. apšviesti, padaryti matomą: Apžiẽbk bažnyčią su žiburiais J. Nes kaip saulė apžiebia debesis, teip garbė ir šviesybė dūšios padeivintos kūną, kurime gyvena, stebuklingai šviesumi ir švankumi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitiesti — atitiẽsti, ia (atìtiesia), atìtiesė NdŽ, attiẽsti K; H157, R, MŽ, Sut, N, atatiẽsti Š 1. tr. Q48, H157 R, MŽ, Sut, N, K, M, LL181, Š, Rtr, BŽ83, NdŽ, KŽ padaryti tiesų, ištiesinti ką nelygų, kreivą, sulenktą, išlyginti: Attiestas Q45.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”